viera

×vierà (sl.) sf.(4) KBII81, KGr179, KI550, BS152, FrnW, NdŽ, KŽ, DrskŽ 1. Lex43, Q225,530, H, H180, R, R168,291, MŽ, MŽ389, S.Dauk, Sut, N, M, Š tikyba, religija: Kokios vierõs tu esi? K. Žmogus tos pačios vieros, vienos vieros su juom R178, MŽ236. Jis priėmė krikščioniškąją viẽrą KI549. Nuo vierõs atpulti, viẽrą pamesti KI8. Žydų vierop prisivertęs R217, MŽ289. Juose vierà kitokia LzŽ. Vierà ne viena, o Dievas vienas Zt. An kitos vierõs perejo OZ63. O tikėjimas, arba vierà, yra ižg klausymo žodžio Dievo DP409. Krikščionis išvadžiojo ir viẽrą jų išvartaliojo DP90. Viešpatis Christus pirmuosius pahonių žmones per žvaizdę atvestai viẽrosp ir pažintiesp savosp DP58. Vieron sugrįžo DP302. Duok mums samdinykus teisus, vierą krikščionių turinčius Mž56. Piktas vieras, Christau, aidyk, kleidinčius (orig. kleidenczius) keliop priversk, ir viera tikra gims, apreikšk Mž56. Pasiliekt viera, nusitikėjimas, meilė – tie trys, bet tarpu tų yra didžiausia meilė VlnE41. Viera su malda taip yra suglausta, juog kitam niekam nepriguli malda, tikt kuriam viera, o viera tiktai pačiam Dievui, teip ir malda SE184. Mes regime [Kristų] per vierą savo PK125. Dabokisi vierą tampi biednampi žmogup, jog anas, kačeib jį draudė tūli pulkai, tačiau anas nenustojo nuog vieros MP106. Stipra neabejojančia viera drūtai tikėkiam, jog mūsų išgelbėtojas Kristus, pergalėjęs veliną, smertį ir peklą, tikrai iš numirusių kėlėsi BPII11. Turėkit vierą Dieviep Ch¹Mr11, 22. Vogt, klastuot, išplėšt ir su gvoltu pasisavint, šelmystes pramanyt, kekšaut bei Dievą paniekint…, – tai visa vierà baisingos mūsų gadynės K.Donel. Vienas Viešpats, viena viera, vienas krikštas GNPvE4,5. Anus meldė, kad vėl atgrįžtų jų vierospi Ns1832,7. Įsakė [Gediminas] didūmenei dvasiškai ir ūkiškai nu šiol rėdos ir vyresnybės Lietuvos klausyti, palikęs jims jų vierą, įstatymus ir apsiejimus S.Dauk. Apleido juos Dievas Viešpatis dėl nuodžių jų ir jog jiems tos naujosios vierelės gardėjo DP509–510. | prk.: Nenoru, ka dvi viẽros an vienos poduškos gulėtų, – ir neleido eiti už latvio Krš. ^ Kokioj vierõj užgimei, tokioj ir mirk Rs. [Jau jis MŽ534] vis tą vierą laiko PrLXVII30. Kokia viera, tokia apiera (afiera Sch 102) MitIII541(Tlž), J. 2. tikybos mokymas; tikėjimo tiesos, postulatai, dogmos, kanoninės maldos: Pirma pamoka buvo vierõs, mokė tas pats mokytojas Rsn. Į vokišką vierõs pamokslą įėjo daugiau kaip šimtas vaikų Plšk. Ižpažinimas vieros yra žymė bažnyčios tikrosios DP89. Dvylika straipsčių vieros krikščionių, per apaštalus šventuosius suguldytų Mž20. Mes neturim nė vieno vierosp ir sakramentop prisylyti Vln7. Prievalo [turėti] tikėjimą, alba vieras, visas stiprias ir kaip ugnis degančias Mž28. Daug pikta teip bažnyčioj, kaip ir šiame pašaukime kitos vieros malženstvos padarė PK229. Vedys su piršliu, nuotaka su pamerge važiuoja bažnyčiona savo parakvijos pasimelsti,… išduoti kvotą prieš savo kleboną iš prisakymų savo vierõs JR10. Tuokart Cecilija atidarė burną savo ir mokė Tiburcijusą vieros tiek, kiek pati mokėjo M.Valanč. 3. pasitikėjimas: Nėr jam vierõs Švnč. Dukrele mieloji, neduok vierõs kavalieriui JD105. Kad tu išlūžtum kojas, rankeles, kad tu palaužei mano vierẽlę JD388. ^ Dabar vierõs nėr – gyveni kap su žydais Švnč. Miera – viera, voga – teisybė Sml. 4. tikėjimas kokio reiškinio, proceso teisingumu, neabejojimas: Ar pasakai vierą duosi O.

◊ į šveñtą viẽrą atver̃sti sutaisyti, sutvarkyti: Anie atver̃s aną (akordeoną) į šveñtą viẽrą, būs su kuo grajyti Žr.